Nuotolinio pirkimo sukčiavimas Europoje: Didėjanti grėsmė e. prekybos saugumui

Vien Jungtinėje Karalystėje 2024 m. užregistruota 2,6 mln. nuotolinio pirkimo sukčiavimo atvejų, t. y. 22 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o nuostoliai siekė apie 400 mln. svarų sterlingų – 11 proc. daugiau. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo infrastruktūros ir sukčiavimo taktikos visoje Europoje yra panašios, šis modelis greičiausiai atspindi platesnio masto ES iššūkį. Tai patvirtinant, „Tietoevry Banking” 2025 m. ataskaitoje, kurioje išanalizuota daugiau nei 3,7 mlrd. operacijų Europoje, nustatyta, kad 2024 m., palyginti su 2023 m., bandymų sukčiauti skaitmeninių mokėjimų srityje padaugėjo 43 %, o tai daugiausia lėmė sudėtingos socialinės inžinerijos ir dirbtinio intelekto patobulintos apgavystės. Socialinių manipuliacijų sukčiavimų padaugėjo 156 %, o sukčiavimo atakų (angl. phishing) – 77 %, o tai apsunkina sukčiavimo aptikimą ir prevenciją. Nusikaltėliai dažnai naudoja sudėtingą socialinę inžineriją, kad apgautų vartotojus ir priverstų juos atskleisti bankų siunčiamus vienkartinius slaptažodžius (OTP), skirtus operacijoms patvirtinti. Naudodami šiuos kodus sukčiai apeina apsaugos priemones, kad galėtų atlikti neautorizuotus pirkimus arba susieti pavogtas korteles su skaitmeninėmis piniginėmis. Dėl to išryškėja dabartinio OTP kaip pagrindinės apsaugos priemonės pažeidžiamumas. Duomenų saugumo pažeidimai mažmeninės prekybos įmonėse ir trečiosiose šalyse dar labiau paaštrina problemą, nes nusikaltėliai gauna didelius kortelių duomenų rinkinius, kuriais galima naudotis dar kelis mėnesius ar metus po pažeidimo.

Įdomu tai, kad sukčiavimas autorizuotais stumiamaisiais mokėjimais (APP), kai aukos apgaule priverčiamos autorizuoti mokėjimus, Jungtinėje Karalystėje sumažėjo 2 % – iki 450 mln. svarų sterlingų, o tai rodo veiksmingą vartotojų švietimą ir sukčiavimo aptikimo pastangas.

ES e. prekybos ekosistemai šie pokyčiai rodo, kad reikia koordinuoti bankų, mažmenininkų, mokėjimo paslaugų teikėjų ir reguliavimo institucijų veiksmus. Pagrindinės priemonės apima tapatybės tikrinimo stiprinimą, gavėjų tikrinimą realiuoju laiku ir vartotojų švietimą apie besikeičiančią socialinės inžinerijos taktiką. Kadangi Europoje vis dažniau apsiperkama internetu, siekiant apsaugoti vartotojus ir išsaugoti pasitikėjimą skaitmenine prekyba, būtina nedelsiant imtis kovos su sukčiavimu perkant nuotoliniu būdu veiksmų.